Žiniatinklis - tai į tinklą sujungtų kompiuterių hipertekstiniai dokumentai, kuriais gali naudotis kiekvienas prisijungęs kompiuteris. Taigi hipertekstas yra žiniatinklio šerdis, jo organizacinės struktūros pagrindas.
Hiperteksto koncepciją internetui 1990 m. pasiūlė T. Berneris - Ly (Tim Barners - Lee) ir R. Kaijo (Robert Cailau) (Europos branduolinės fizikos tyrimų laboratorija Šveicarija). Tada buvo pasiūlytas ir terminas World Wide Web, kuris netrukus virto santrumpa WWW. Lietuvoje šis tinklas kurį laiką buvo vadinamas Pasauliniu voratinkliu, Voratinkliu, pagaliau apsistota ties žiniatinkliu.
Žiniatinklis - tai tarytum milžiniška biblioteka, kurios knygos yra hipertekstiniai dokumentai, saugomi įvairiose vietose - įvairių šalių kompiuteriuose, sujungtuose į bendrą tinklą.
Žiniatinklį sudaro daugybė hipertekstinių dokumentų - tinklalapių, kartais dar vadinamų interneto ar žiniatinklio puslapiais. Tinklalapiuose pateikiami įvairialypiai elektroniniai dokumentai (tekstinė, grafinė, garsinė, vaizdo informacija), tarpusavyje susieti nuorodomis, leidžiančiomis sparčiai ir patogiai "vartyti" šiuos puslapius. Hipertekstinių dokumentų nuorodos dar vadinamos saitais.
Jei yra keletas ar keliolika tinklalapių, susietų tarpusavyje ir turinčių apibendrinantį pradinį puslapį (angl. home page), tai tokį variantą vadiname svetaine (angl. web site). Kartais sunkoka nustatyti, ar prisijungta prie tinklalapio ar prie svetainės.
Norint peržiūrėti žiniatinklį - hipertekstinius dokumentus - reikalingos specialios peržiūros programos, vadinamos naršyklėmis (angl. browser).